turliukas

turliùkas sm. (2) 1. Jsv, Kzt žr. 1 turklys 1: Kai turliùkai turkia, sėja žirnius Dkšt. Turliùkai po žemėm, pievoj būna Lnt. 2. LTR(Aln) dūdelė, švilpukas: Atvežk turliùką iš miesto vaikam dūduot Slk. ^ Ai, tie [balsavimo] buletieniai (biuleteniai) – kaip durniui turliùkas Slk. 3. Jd latakėlis sulai tekinti. 4. prk. nesantuokinis vaikas: Bernas in mergą puolavo puolavo, kolei turliùką pripuolavo Prn. 5. ms.: Du turliukai turlinė[ja], vanagas žemę kasinė[ja] (arkliai ir žambis) LTR(Grk). Du turliukai kelnėj (lęšis) LTR(Mrs). Keturvirvis, du turliuku ir vienas meiliukas (lopšys, motina ir vaikas) Jrg. Du turliùkai, du meiliukai, keturi tilvikai (karvės ragai, ausys ir speniai) Ds.